užrišti

užrišti
užrišti, ùžriša, -o (ùžrišė) 1. tr. apsukus, uždėjus priveržti: Už ragų jaučiui užùrišta, ir vedžioja Pb. Ažrišk virvę až ragų ir veskis Ds. An kaklo jaučiui žùriša ir aria Rod. Inspaudžia gerai [kartį ant vežimo] ir žùriša Pls. Suriši tris devynerias raudono siūlo mazgelių ir ùžriši ranką (grižą gydant) Lel. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipirko, laikroduką ant rankos užrìšo Skr. Tada užrišo ant jos senoji siūlą ir tarė BB1Moz38,28. Užrišti arklio urėdą N. | refl. tr., intr.: Maršelka juostą tokią užsirìšdavo i visą tvarką veselė[je] darydavo, jagu neprisigerdavo Vdžg. Reikia nuo grižo užsirišti, nuo kryžiaus nuėmus, tuo siūleliu LTR(Trg). 2. tr. pritvirtinti, pririšti, parišti: Žaką ant balno užrìšti KI100. Darbas jam krito iš nagų: atleido pakeliamąją, vėl užrišo, lanką tempė nuo ievos gal tris kartus J.Balt. Kap ùžriši didelį pagalį po kaklu, tai tada paršas nepabėga Mrc. Valstietis užrišė jam ant kaklo varpelį Blv. | refl. tr.: Nu te vaikščioja skarelę užsirišę an ilgos lazdos, jau baido tas (dial. tuos) žąsis LKT282(Vp). Užsirišti akmenį ant kaklo N. Greitai persirengiau, užsirišau naują kaklaraištį ir išbėgau gatvėn . 3. tr. H, R, K, M, 1 užveržti angą, apsukant raiščiu, kad neiškristų: Ažrìšk gerai maišus, kad nebyrėtų Ds. Blogai ažùrišė maišus i pribirino grūdų Klt. Ponas inlindo maišan, durnius ažurišė LTR(Dv). Jie kaip te maišą užùrišė iš vidaus Krs. Ùžrištas doklas, neišeisi vis tiek Mšk. Maišelį … užrišame ir užžymėjame arba pečėtavojame, idant ižg jo niekas neižpultų DP10. Užrišti žarnos galą . Ažurištas SD442. ^ Suturi [vidurius], kaip rište ažuriša LTR(Ant). Kada nori ką sakyt – kaip rište užùriša (nebeatsimeni) Slm. Kai mama numirė, tai, rodos, kap rište užrìšo (niekad ten nebenueinu) Gs. Mano gerklė neužrišamà, neuždaroma, kuolu neužkišama Vp. Kai apsivedžiau, į maišą įlindau, i užrìšo Šl. Mergų – maišas neažùrištas (labai daug) Km. Kad nori gerai padaryt, supil’ maišan ir ažriš' (pradėjęs visada pabaik) Ml. Užriši verkdamas, atriši dainiuodamas LMD. | refl.: Įlindo į maišą ir užsirišo LTR(Pp).prk. sugniaužti, užspausti: Prisiminus žvejybą, ir man kažkas gerklę užriša .įvyniojus, įdėjus užmegzti ar užveržti raiščiu: Sukramto duonos, žùriša ir davė nastruosna [vaikams]: vargiškai augom Pls. Pinigas ažùrištas lopinėlyje Dv. Ir užrišė du talentu sidabro dviejose mašnose Ch2Kar5,23. 4. tr. raiščiu veržiant uždengti: Kam akis, burną užrìšti KII287. Užrìš vienam akis i[r] bėgios visi ten tais pasieniais Brs. Durnius ažrišė akis velniuo, kap dav[ė] kuolu per galvą, tai jo tik akys neišlakiojo LTR(Grv). Kad būtum (būtų) neužrištõms akims, an karto aš būčiu atsekęs (ps.) Als. Kaip gegužė su užrištomis akimis išskyrė sau vyrą VP21. Akis užùriša, idant neregėtų kalavijo, kuriuo turi juos žudyt DP173. O užrišę abi aki, pranašaut anam įsakė SGI76. Jaučiui kulančiam neužriši nasrų 31. | prk.: Jūs mane puolate užrištomis akimis ir atsitrenkiate patys į save J.Gruš. ^ Sarmata užriš akis, ausis i burną LTR(Vdk). Jai paimk ir užrìšk [burną] ir tai jin neiškęs Jnš. Kai bėda, gėda užrištom akim vaikštinėja J.Avyž. | refl. tr.: Būtumi parejęs akį užsirìšęs i būtumi žinojęs (apie primušimą) Trk. ^ Važiuot miestan gyvent – tai akys ažsirìšt (nežinia, kaip seksis) Dglš. Kad žinotum apaksiąs, iš anksto akis užsirištum LTR(Vdk). 5. tr. R33,96, užgobti (skarą): Užrìšk da vieną skarelę – sušals KlbX133(Mlk). Lopinaitį baltą žùriša ant galvos Rod. Rišo, rišo jai skepetą, kaip gaidys pragydo, ir užrišo LTR(Krž). Ir apjuosė juos juosta, ir užrišo jiemus čepčius BB3Moz8,13. | Kol neužrìš (nedovanos) skarelės, nekviesiu [naujos giminės] Ėr. | refl. tr. 1: Tik naują skarytę užsìrišiau ir sutryniau Pb. Skarelę ažsirìšus mažutę Nmč. Kastut, užsirìšk skarelę, neik plika galva ant kiemo Ps. Užsirìšk šiltesnę tą muno kuskelę Vgr. Žùsriša lopinuką – šilčiau Rod. Užsirišk, mergele, šilko skepetėlę, kad nieks tavęs nepažintų, kad be vainikėlio LTR(Nj). 6. tr. raiščiu užsukti, pritvirtinti, kad neatidarytų: Užrišk užkėlęs vartus J. Nueisat, pranešat, ka mes užeitam, ta uždegsma, užrišusys uždegsma, – matai, koks grasinimas buvo . Tai kad žinojus šitą neščėstelę, būčia užrišus vartelius juostele LTR(Brsl). Neik į tą kamariukę, kur su šniūreliu ùžrišta LB195. Jaunesnioji užrišo duris taip, kaip raganos buvo užrištos LTR(Imb). Užrišiù i uždegsiu, kad jūs sudegtut, man nekliūtut Mžš. 7. tr. R363 užmegzti: Ažùrišu mazgą LKKIX202(Dv). Įkapes siuvant, nereikia (užmegzti) užrišti siūlo galo, nes mirtis prie kito rišis III365(Sd). Jeigu ažrìš [varpas mazgeliu], tai tas duonos nevalgys Aps. ^ Šiandie nieko nenuveikiau, nė šuniui mazgo neužrišaũ Klvr. | refl. tr.: Lėputis, bijodamas ką nors pamiršti, užsirišdavo ant nosinės mazgelį K.Saj. 8. tr. sutrukdyti, sustabdyti kokį veiksmą, galimybę: Nė provotis nebegali – kontraktas užriš visą kelią provoms Žem. I jam lašinius jau užrìšo (nebeturi lašinių) Gs. Apsiženijai – i viskas ùžrišta (nereikia pasilinksminimų, išėjimų) Žal. Paskiau ponas užrišė mišką ir nebeleido ganyti Klov. Ji atsuko tą mašiną, o ma[n] užrìšo kalbą, i gana Šmk. Kai jis įėjo, visiems kalbą užrìšo Mrj. Dėl drąsos dar išmausiu burną, tuomet mano kalbos nė rište niekas neužriš Žem. | refl.: Su tuo rankiniu vaiku bėda dar gana: kap tik paskelia, tai ir žùsriša motinai visi darbai Rod.užbaigti: Užrìšk, jau užrìšk, dėde! Alk. Tada tą prašymą tuo užrišo, bylodamas žmoniump savo MP75. 9. intr. Šr netekti apetito: Valgiau, valgiau, tik staiga užrìšo, ir daugiau nenoriu valgyt Prn. Medaus su vandeniu nevalgyk: tuoj ùžriša PmnA. Jei tik biskutį ką riebiau užvalgiau, tuoj užrìšo, ir gatava Lkč. Nenoriu valgyt, užrìšo Dkš. Valgyt ažùrišė Dglš. Du [blynu] kepdama, du tepdama, du pirma, du paskui, ir išsyk užrìšo Ig. 10. (dial.) refl. užsimegzti (vaisiui): Tik mažiukas pamidoras žùsriša, jau ir supuvę Rod. Uogai (uogos) tiktai ažsìrišė, jau vaikai i raško Aps. Kataras ažsìriša, tai didelis auga [arbūzas] Ad. 11. refl. prikibti supykus: Pasakiau žodį, tai kad ažsìrišė! Ds. Ko tu in manęs amžinai ažsìriši?! Ktk. ×12. (l. obowiązać się, zawiązać się) refl. tr., intr. įsipareigoti: Neužsirišaũ tą darbą J. O kada buvo diena, susiėję nekurie iš žydų užsirišė keikimu (prisiekė), kalbėdami, jog nenorėtų valgyt nei gert, pirm neg Povilą užmuštų BtApD23,12. 13. tr. rišant (javus) uždirbti: Puspūrį rugių ka ùžriša, būs jau gerai Kv.
◊ akìs užrìšti Ds atimti galimybę objektyviai vertinti, apduoti: Na, ir užrìšo jam akìs Dkš. Jie vienas antram iki mirties akìs užrìšo Prn. Taigi ne karštakošis buvo, meilė neužrišo akių, kaip su kitu tokio amžiaus bernu būtų atsitikę J.Avyž. Kas anai mergikei užriša akis, jog prisiklejuo[ja] pri vyro P.
akìs užsirìšti
1. pasidaryti gėdos, turėti nemalonumų: Ką paėmė [Magdė], tą padirbo, niekur akių neužsirišo LzP. Išvažiavęs neužsirìš akių̃ Lk. Vaikeli, apsižiūrėk. Jauna esi, kvailutė, žiūrėk, akių neužsirišk visam amžiui V.Bub.
2. KlK9,67 atsisakyti, nedaryti, vengti: Kad kas tau užsirìštų akìs su gėrimu! Krš.
akìs užsirìšęs neatsigręždamas: Bėk iš čia akìs užsirìšęs! Ds.
bùrną užrìšti
1. uždrausti, neleisti kalbėti: Tegu kalba, burnõs neužrìši Mrj. Durnam burnõs neažrišì Ds. Žmonėm burnõs neužrìši Šn. Svietui burnõs neažrišì Lb.
2. atimti galią, sugebėjimą kalbėti: Užrišo burną anam tie muno žodžiai Šts. Idant man neužrištų užsigėdėjimas burną mano brš.
dantìs užrìšti uždrausti, neleisti kalbėti: Užrištì dañtys, negal loti Krš.
gérklę užrìšti
1. netekti apetito: Jau nenoriu valgyt, tik gérklę užrìšo Mrj.
2. uždrausti, neleisti kalbėti: Žmonėm gerklė̃s neažrišì: ką nori, tegul sau šneka Skdt.
į maĩšą įkìšti (sukìšti) ir užrìšti apgauti: Į maĩšą nor visus sukìšti ir užrìšti Krš. Jautis yra kur kas storesnis už lapę, o vienok lapė jautį į maišą įkiš ir užriš Blv.
kaĩp rankà užrìšti staigiai sustabdyti (ligą): Kap išgėriau žolynų, tai kvarabą kàp rankà ažùrišė Ml.
kaĩp ùžrištas apie tylintį, nieko neprasitariantį: Kai reik, tai kai užrišta – nieko nežinau Žg. Staučiūnas irgi laukia kaip užrištas. O pirmas žodis turi būti tartas . kaĩp [rankà] užrìšti labai daug: Žmonelių buvo pilna kaip užrišt . Privalgiau kaĩp rankà užrìšt Aln.
liežùvį (liežiùvį) užrìšti uždrausti, neleisti kalbėti: Kalba – ar tu jiem liežuvį užriši! Ėr. Žmonėm liežiùvių neažrišì: kaip nori, teip ir kalba Užp.
maĩšas ùžrištas apie veiklos nebuvimą: Dabar amatninkams velnio šūdas: kalviams ir kriaučiams tad y[ra] čystai maĩšas ùžrištas (nebėra uždarbio) Trk.
val̃gį užrìšti netekti apetito: Negaliu valgyt – užrìšo val̃gį Krok.
\ rišti; antrišti; aprišti; atrišti; įrišti; paįrišti; išrišti; nurišti; parišti; paparišti; perrišti; pierišti; prarišti; pririšti; papririšti; razrišti; surišti; pasurišti; papasurišti; užrišti; paužrišti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • užristi — užrìsti, ùžrita, užrìto (ùžritė) tr. 1. SD1151,212, R, N, K, DŽ užstumti ant ko, sukant paviršiumi, užridenti: Užrìsk akmenį ant kopūstų, sudėjus in kubilą J. Ant krūtinės didžiausias akmuo užristas LTR(Srj). Tai daba paminklas: ekmuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užristi — užri̇̀sti vksm. Dabar̃ ùžrita ãkmenį ant kãpo, ir vi̇̀skas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užrišti — užri̇̀šti vksm. Užri̇̀šk mergáitei skarẽlę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užrištinis — užrištìnis, ė adj. (2) kuris užrišamas, sujuosiamas: Marškiniai buvo užrištìniai ir palaidiniai Skdv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antristi — antrìsti, añtrita, antrìto (ž.) 1. tr. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto (ps.) S.Dauk. Dabar antrìsk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo PP60. 2. refl. užriedėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ryšys — ryšỹs sm. (4) K, rỹšis (2) Varn, ryšiaĩ pl. (4) DŽ, rỹšiai (2) 1. SD461, R, H159, Q67, KlvrŽ virvelė ar virvė kam surišti ar užrišti, raištis: Negalima liest tos virvelės, te jau tėvas kirpo rỹšiui Všn. Su ryšiu užrišk maišą J. Visus maišus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užraišioti — 1 užraišioti iter. užrišti: 1. Mirusiųjų drabužiai būdavo stropiai užsagstomi, užraišiojami kojinių kojaraiščiai rš. Užkimšk drūtai su kamščiais ir su skurliais užraišiok butelius rš. | refl.: Kojos arklio to i (irgi) užraišiojas su kaspinais Žr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užrišimas — užrišìmas sm. (2) DŽ1 1. Sut, N → užrišti 1: Ažurišimas SD442. | refl. Sut. 2. aptvarstymas: Gėdimės užrišimo žaizdos DP55. 3. → užrišti 2: Taip kartodami užrišimus vieną kartą iš dešinės, kitą kartą iš kairės pusės, gauname senovinius kutus rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užsmaugti — 1 užsmaugti tr. 1. N, NdŽ užspausti kvėpavimą, pridusinti: Smauginyčia kaklą užsmaugė kūdikiui J. Užsmaugė [liga], neprašneka, daužos, kratos kai gyvolys Žlp. Buvo kaklus užsmaugę, davėm balandų šutintų su pastijolka Als. Toks nepaprastas Donato …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užvarstyti — 1 užvarstyti Rtr; M 1. tr. Sut, DŽ1, Lb, Vkš, Rnv varstant užrišti: Batų užvarstomasis raištis NdŽ. Ažvarstyti valig kelių auliokai kamašelių – tais pačiais i vasarą, i žiemą Klt. Aš mokyklėn kai ejau, tai padirbo man medinius užvarstomus Plvn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”